Nepriklausomai nuo stogo tipo ar jo nuolydžio stogas yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis, turinti didelę įtaką pastato visuminiams šilumos nuostoliams bei energijos vartojimo efektyvumui. Sumažinus šilumos nuostolius per stogo konstrukciją suvartojama mažiau energijos viso namo šildymui arba vėsinimui.

Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdinti) ir šlaitiniai. Populiariausi gyvenamųjų namų stogai Lietuvoje yra įvairiausio nuolydžio šlaitiniai stogai. Šilumos izoliacijos įrengimo požiūriu stogai dar yra skirstomi į apšiltintus, kai po jais įrengiamos šildomos patalpos, ir neapšiltintus, kai po jais paliekamos nešildomos erdvės, negyvenamos palėpės.

Apšiltinti šlaitiniai stogai

Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Tam, kad stogas atitiktų galiojančius norminius reikalavimus – šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 250 mm. Tarp gegnių yra įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis, kurio storis ne mažesnis kaip 200 mm. Jei gegnės žemesnės, tai jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija. Šilumos izoliacijai rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias, universalias akmens vatos plokštes.

Pagal hidroizoliacijai naudojamą medžiagą skiriami du šlaitinio stogo įrengimo būdai: kai hidroizoliacijai naudojama laidi vandens garams plėvelė (dar vadinama difuzine plėvele) ir mažai laidi vandens garams plėvelė.

Šlaitiniuose stoguose, kai naudojama mažai vandens garams laidi hidroizoliacija, šilumos izoliaciją iš universalių akmens vatos plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam galima naudoti specialias akmens vatos plokštes arba specialias plėveles, kurios yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui. Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės.Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais turi būtine mažesnis kaip 50 mm. Stogo vėdinimui karnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal STR 2.05.02:2008 („Statinių konstrukcijos. Stogai“reikalavimus).

Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia. Difuzinė plėvelė yra glaudžiama tiesiai prie universalių akmens vatos plokščių. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios su ne didesnis kaip 0,02 m. Šį dydį pasitikrinkite gamintojo deklaracijoje. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis – ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos. Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida lemia papildomus kaštus jas taisant vėliau.

Statant energetiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu jo konstrukcija iš esmės niekuo neišsiskiriančio tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energetiškai efektyvaus namo stogui reikia padidinti šilumos izoliacijos storį, kuris atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą. Padidintas sandarumas užtikrina, kad pastatų konstrukcijos bus energetiškai efektyvios.