Straipsniai

    Stogų konstrukcijos ir jų įrengimas

    12 / 12 / 2014 / 1 comments

    Nepriklausomai nuo stogo tipo ar jo nuolydžio stogas yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis, turinti didelę įtaką pastato visuminiams šilumos nuostoliams bei energijos vartojimo efektyvumui. Sumažinus šilumos nuostolius per stogo konstrukciją suvartojama mažiau energijos viso namo šildymui arba vėsinimui.

    Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdinti) ir šlaitiniai. Populiariausi gyvenamųjų namų stogai Lietuvoje yra įvairiausio nuolydžio šlaitiniai stogai. Šilumos izoliacijos įrengimo požiūriu stogai dar yra skirstomi į apšiltintus, kai po jais įrengiamos šildomos patalpos, ir neapšiltintus, kai po jais paliekamos nešildomos erdvės, negyvenamos palėpės.

    Apšiltinti šlaitiniai stogai

    Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Tam, kad stogas atitiktų galiojančius norminius reikalavimus – šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 250 mm. Tarp gegnių yra įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis, kurio storis ne mažesnis kaip 200 mm. Jei gegnės žemesnės, tai jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija. Šilumos izoliacijai rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias, universalias akmens vatos plokštes.

    Pagal hidroizoliacijai naudojamą medžiagą skiriami du šlaitinio stogo įrengimo būdai: kai hidroizoliacijai naudojama laidi vandens garams plėvelė (dar vadinama difuzine plėvele) ir mažai laidi vandens garams plėvelė.

    Šlaitiniuose stoguose, kai naudojama mažai vandens garams laidi hidroizoliacija, šilumos izoliaciją iš universalių akmens vatos plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam galima naudoti specialias akmens vatos plokštes arba specialias plėveles, kurios yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui. Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės.Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais turi būtine mažesnis kaip 50 mm. Stogo vėdinimui karnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal STR 2.05.02:2008 („Statinių konstrukcijos. Stogai“reikalavimus).

    Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia. Difuzinė plėvelė yra glaudžiama tiesiai prie universalių akmens vatos plokščių. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios su ne didesnis kaip 0,02 m. Šį dydį pasitikrinkite gamintojo deklaracijoje. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis – ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos. Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida lemia papildomus kaštus jas taisant vėliau.

    Statant energetiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu jo konstrukcija iš esmės niekuo neišsiskiriančio tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energetiškai efektyvaus namo stogui reikia padidinti šilumos izoliacijos storį, kuris atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą. Padidintas sandarumas užtikrina, kad pastatų konstrukcijos bus energetiškai efektyvios.

    Plieninė stogo danga ir plieno lakštai. Stogo dengimo niuansai

    12 / 12 / 2014 / 0 comments

     

    Didžiausi plieninių stogo dangų pranašumai – lengvumas, sandarumas ir spalvos ilgaamžiškumas. Kokybiškos iš specialaus plieno pagamintos dangos tarnauja apie 50 metų, o tinkamai prižiūrimos – dar ilgiau. Dėl to plieninės stogo dangos itin sparčiai pupuliarėja visoje Europoje.
    Tvirta ir lengva plieninė stogo danga yra lengva ir lengvai apdorojama, tokios dangos montavimas nereikalauja ypatingų stogdengio įgūdžių ar turimų įrankių, tad darbai vyksta sparčiai. Kiekvieno lakšto ilgis apskaičiuojamas ir gamykloje nupjaunamas pagal konkrečias stogo vietas, kuriose bus
    tvirtinamas.

    Norintiems stogo dangą sumontuoti patiems, siūlomas dar patogesnis sprendimas – plieninė stogo danga parduodama nedideliais lakštais. Juos įsigyti, transportuoti, sandėliuoti, užkelti ir montuoti – daug
    paprasčiau. Plieno lakštai yra tvirti ir lengvi, todėl nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių-grebėstų konstrukcijos. Renovuojant stogą esamos konstrukcijos dažniausiai keisti
    irgi nereikia – pakanka tik įvertinti, ar išlaikyta stogo plokštumų geometrija, tada apžiūrėti ir pakeisti pažeistas medines dalis.

     

    Priežiūra ir valymas

    Plieninės stogo dangos beveik nereikalauja priežiūros – jos nepelija, nekerpėja ir nesamanoja. Ant jų nesilaiko sniegas, smulkios medžių šakelės ar spygliai. Tačiau jeigu šalia auga dideli medžiai – patartina reguliariai valyti lietaus latakus nuo sąnašų.

    Spalvos ir ilgaamžiškumas

    Spalvų pasirinkimas labai platus, tačiau populiaresnės yra natūralios, prie kraštovaizdžio labiau derančios spalvos. Kokybiškų plieninių lakštų spalva ir estetinis vaizdas pasižymi ilgaamžiškumu. Tam didžiausią įtaką daro viršutinis sluoksnis – polimerinis padengimas. Pavyzdžiui, patikimi gamintojai, poliesterio padengimą turinčioms dangoms, suteikia 10 metų estetinę ir 30 metų techninių savybių garantijas, o aukščiausios klasės PURAL padengimą turinčioms dangoms – iki 20 metų estetinį ir 50 metų
    techninių savybių garantijas.
    Forma ir raštas

    Nuo stogo konstrukcijos nuolydžio priklauso profilių rašto pasirinkimo galimybės. Čerpių imitacijos profiliai tinka visiems stogams, kurie turi ne mažesnį nei 14 laipsnių nuolydį. Stogams, turintiems mažesnį nuolydžio kampą, galima rinktis trapecinius profilius (nuo 9 laipsnių), arba klasikinius, falcinius profilius (nuo 7 laipsnių). Didžiausias nuolydžio kampas plieninei stogo dangai neribojamas, dažnai trapeciniai ar klasikiniai profiliai naudojami ir kaip sienų danga.

    Klaidingi mitai

    Dažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą, lietui lyjant busgirdimas barbenimas. Specialistų nuomone, jei stogas ar palėpės perdengimas bus tinkamai apšiltintas, triukšmo namo viduje nesigirdės.
    Dažniausiai šiltinimui naudojamas bent 20-25 cm mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis, puikiai izoliuojanis garsą.

    Žmonės ne retai mano, kad metalinis stogas vasarą greitai įkaista, tačiau tai irgi tik mitas, jei stogas yra apšiltintas ir jei tarp šilumos izoliacijos bei stogo dangos yra tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai. Ventiliuojamą oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas.

     

    Kokybės aritmetika

    Renkantis bet kurią stogo dangą, nereikėtų žiūrėti vien į dangos kvadratinio metro kainą. Pirmiausia vertėtų sudaryti pilną medžiagų ir darbų sąmatą. Suskaičiuoti reikia viską – medinei konstrukcijai reikalingų medžiagų ir darbų kaina, stogo dangą ir jos dengimo darbų kainą, bei įvairius priedus (lietvamzdžius, latakus, sniego užtvaras, įvairias tvirtinimo detales ir kt.). Viską susumavus matome, kad stogo dangos lakštų kaina sudaro gana nedidelę dalį sąmatoje, tačiau galutinė stogo išvaizda, ilgaamžiškumas ir garantijos, pasirinkus kokybiškesnę plieninę dangą, padidėja beveik dvigubai. Renkantis plieninę stogo dangą labai svarbu žiūrėti, kad plieno lakštai iš abiejų pusių būtų padengti pakankamo storio cinko sluoksniu, t. y. ne mažiau nei 275 g/m2. Taip pat turi būti naudojamas specialios markės tvirtas plienas. Rinkoje yra pardavėjų, siūlančių pigesnes plienines stogo dangas, pagamintas iš neaiškios kilmės žaliavos, visai nepritaikytos stogams.Didžiausią patirtį, naudojant šias stogų dangas, turi Skandinavijos šalys. Iš čia ir kilusios giliausias tradicijos bei aukščiausios technologijos bei išvystę profesionalų plieninių stogo dangų gamintojai. Patikimumo garantiją gali užtikrinti tik gamintojai, pilnai kontroliuojantys visa plieninės stogo dangos gamybos procesą: turi savo metalo liejyklas, gamybai naudoja pažangiausius, nesusidėvėjusius profiliavimo įrengimus. Norėdami išvengti apgaulės, reikalaukite garantinės knygelės ir produkto
    kokybę įrodančių dokumentų.